Likus tik vieneriems metams iki 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (toliau – Direktyva) perkėlimo į nacionalinę teisę, svarbu žinoti, kaip keisis pranešėjų apsaugos teisinis reguliavimas. Tiek Pranešėjų apsaugos įstatymas, tiek Direktyva numato tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, valstybės ar savivaldybių valdomoms įmonėms bei visoms privačioms organizacijoms, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų yra nustatyta pareiga įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus. Viešojo sektoriaus įstaigos, stambiosios, ypač užsienio kapitalo įmonės, kuriose vadovaujamasi korupcijos prevencijos politika turi įsidiegę vidinius kanalus pranešimams apie daromus korupcinius pažeidimus gauti, tačiau to nepakanka atitikti Pranešėjų apsaugos įstatymo keliamiems reikalavimams. Pranešėjų apsaugai keliamas reikalavimas įdiegti vidinį pranešimų teikimo kanalą turi būti suprantamas gerokai plačiau, negu tik kanalas, skirtas teikti korupciniams pranešimas. Tai reiškia, kad vien korupciniams pažeidimams pranešti skirtas vidinis pranešimų teikimo kanalas neužtikrina atitikties PAĮ reikalavimams.
Jau iki 2021 m. gruodžio 17 d. į Lietuvos įstatymus ar poįstatyminius teisės aktus turės būti perkeltos šios naujovės:
- Asmuo pats galės pasirinkti, ar apie pažeidimą nori pranešti vidiniu ar išoriniu kanalu. Šiuo metu yra nustatytas prioritetas apie žinomus pažeidimus pranešti organizacijos vidiniu pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalu, o norint kreiptis į kompetentingą instituciją (prokuratūrą), tai galima daryti tik atitinkant LR Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatytas sąlygas. Po Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę vis dar liks rekomendacija pirmiausia naudotis vidiniu kanalu, tačiau nebeliks konkrečių sąlygų, norint kreiptis tiesiai į kompetentingą instituciją – tai bus galima daryti bet kada matant poreikį.
- Platesnis pranešėjų statusą galinčių gauti subjektų ratas. Šiuo metu LR Pranešėjų apsaugos įstatymas nustato, kad pranešėjais gali būti pripažįstami visi su įstaiga darbo, tarnybos ar sutartiniais santykiais susiję asmenys. Direktyvoje iš esmės nustatomas panašus reguliavimas, kadangi sakoma, kad pranešėjais gali būti laikomi darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys, asmenys, kurie dirba prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir tiekėjams, bei akcininkai ir asmenys, priklausantys įmonės administraciniams, valdymo ar priežiūros organui. Šia nuostata yra išplečiamas subjektų, kuriems taikomas pranešėjų apsaugos teisinis reguliavimas, ratas, kadangi pranešėjais tapti galės ir akcininkai.
- Išplečiama pranešėjų apsaugos taikymo sritis. Šiuo metu LR Pranešėjų apsaugos įstatyme yra nustatytas nebaigtinis sąrašas atvejų, dėl kurių galima teikti pranešimus. Direktyvoje yra nustatyta dvylika sričių, dėl kurių bus galima teikti pranešimus, o visos šios sritys bus perkeltos ir į nacionalinę Lietuvos teisę.
- Apsaugos priemonės taikomos ne tik pranešėjams, bet ir su jais susijusiems asmenims. Dabar apsauga nuo neigiamų veiksmų yra taikoma tik pačiam pranešėjui, kuris pranešė apie jam žinomą pažeidimą. Po Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę apsauga galės būti taikoma ne tik pačiam pranešėjui, tačiau ir tarpininkams, su pranešimų teikėjais susijusiems tretiesiems asmenims, kurie galėtų sulaukti atsakomųjų veiksmų su darbu susijusiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, pranešimų teikėjų kolegoms arba giminaičiams, ir juridiniams subjektams, kurie yra pranešimų teikėjų nuosavybė, kuriems jis dirba arba su kuriais jis yra kitaip susijęs su darbu susijusiomis aplinkybėmis.
Sužinoti daugiau, kaip keisis pranešėjų apsaugos teisinis reguliavimas galite užsiregistruodami ir dalyvaudami nuotoliniuose atitikties mokymuose. Mokymus organizuoja „Mokymų klubas”, veda Advokatų kontoros Juridicon advokatas dr. Laimonas Marcinkevičius. Plačiau skaityti ir registruotis galite čia.